Miško kirtimo taisyklės Lietuvoje yra reguliuojamos griežtų įstatymų, kurie skirti užtikrinti miškų tvarumą ir biologinę įvairovę. 2024 metų aktuali redakcija pateikia keletą esminių taisyklių ir naujų pakeitimų, kuriuos būtina žinoti.
Pagrindiniai miško kirtimo tipai
Lietuvoje galioja keli pagrindiniai miško kirtimo tipai, kurie skiriasi pagal kirtimo metodus ir tikslus:
- Plynieji kirtimai – tai metodas, kai visi medžiai tam tikroje teritorijoje yra kertami vienu metu. Šis kirtimo būdas dažniausiai naudojamas medienos gamybai ir yra efektyvus, kai reikia greitai ir vienu metu iškirsti didelį medžių kiekį. Tačiau plynieji kirtimai gali neigiamai paveikti ekosistemą, nes pašalinus visus medžius, pažeidžiama dirvožemio struktūra ir sumažėja biologinė įvairovė.
- Atvejiniai kirtimai – šiuo metodu miškas kertamas dalimis per tam tikrą laikotarpį. Atvejiniai kirtimai leidžia išlaikyti tam tikrą miško dangą ir palaipsniui atnaujinti miško ekosistemą. Tai yra švelnesnis metodas, palyginti su plynaisiais kirtimais, nes paliekami augti tam tikri medžiai, kurie padeda išlaikyti biologinę įvairovę ir apsaugo dirvožemį.
- Atrankiniai kirtimai – šis kirtimo metodas apima tik tam tikrų medžių rūšių ar individų kirtimą, paliekant kitus medžius augti. Atrankiniai kirtimai yra naudojami siekiant pagerinti miško kokybę ir struktūrą. Jie padeda išsaugoti miško biologinę įvairovę ir leidžia medžiams natūraliai atsikurti. Atrankiniai kirtimai yra dažnai naudojami miško ugdymo tikslams, siekiant skatinti tam tikrų medžių rūšių augimą ir pašalinti ligotus ar pažeistus medžius.
Miško kirtimo terminai
Privataus miško kirtimo terminai yra svarbūs visiems miško savininkams. Žemiau pateikiame draudžiamus miško kirtimo laikus:
| Miško kirtimų pavadinimas | Miškų grupės | ||
|---|---|---|---|
| II grupė | Saugomų teritorijų* III grupės miškai, nacionalinių parkų IVA grupės miškai | III grupė, išskyrus saugomų teritorijų miškus IVA grupė, išskyrus nacionalinių parkų miškus | |
| Pagrindiniai kirtimai, medienos ištraukimas | 03.15–08.01 | Draudimo nėra | |
| Jaunuolyno ugdymo kirtimas | 03.15–08.01 | 04.01–06.01 | |
| Retinimas ir einamasis kirtimas, medienos ištraukimas | 05.01–07.01 | ||
| Sanitarinis kirtimas | 03.15–08.01*** | Draudimo nėra | |
| Kirtimai pusamžiuose ir jaunesniuose spygliuočių medynuose, kuriuose yra šakninės pinties židinių (išskyrus sanitarinius miško kirtimus ir miško lydimo kirtimus arba kai iškertami tik lapuočiai medžiai). | Kirtimai vykdomi, kai oro temperatūra yra žemesnė kaip 0 laipsnių. | ||
| Specialieji kirtimai (kraštovaizdžio formavimo, medynų ar krūmynų pertvarkymo, baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplynas kirtimas, kirtimas savo reikmėms (3 m3 iš ha) ir kt.), medienos ištraukimas. |
03.15–08.01** (lydimo kirtimų laikas neribojamas) II miškų grupėje nevykdomas baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplynas kirtimas ir miško kirtimas savo reikmėms (3 m3 iš ha) |
Draudimo nėra | |
| Aplink saugomų paukščių lizdavietes | pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai draudžiami ištisus metus | ||
|
ugdomieji, sanitariniai ir specialieji (išskyrus kraštovaizdžio formavimo) miško kirtimai, medienos ištraukimas 04.01–09.01*** aplink jūrinių ir kilniųjų erelių lizdavietes 02.01–09.01 |
|||
| Kirtimai, medienos ištraukimas kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose | pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai draudžiami ištisus metus | ||
|
ugdomieji, sanitariniai ir specialieji (išskyrus kraštovaizdžio formavimo) miško kirtimai, medienos ištraukimas 01.01–09.01*** |
|||
|
* Miško kirtimo laiko apribojimai taikomi miškuose esančiose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka (tai yra rezervatai, draustiniai (valstybiniai ir savivaldybių), gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai), įskaitant gamtos paminklus, atkuriamieji sklypai ir genetiniai sklypai, valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai), biosferos rezervatai ir biosferos poligonai, taip pat valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, valstybinių parkų, gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos). ** Šiuo laikotarpiu specialieji kirtimai, medienos ištraukimas draudžiami ir valstybinių parkų miškuose, jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. *** Išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal Miško kirtimo taisyklių X skyriaus (Sanitariniai miško kirtimai) ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, ir jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nėra nustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas. |
|||
2024 metų aktualūs pakeitimai
Naujausi pakeitimai numato griežtesnes taisykles dėl miško kirtimo ir valymo darbų:
- Sanitariniai kirtimai turi būti atliekami tik gavus specialų leidimą ir pateikiant išsamų sanitarinės būklės vertinimą.
- Ugdomieji kirtimai reikalauja išankstinio planavimo ir leidimo, kad būtų užtikrintas tinkamas medžių amžiaus ir rūšių balansas.
Kirtimo leidimų procedūros
Miško kirtimo leidimų išdavimo procedūros 2024 metais tapo griežtesnės:
- Leidimų išdavimas vykdomas per Valstybinę miškų tarnybą, kuri atlieka detalią kirtimo plano analizę.
- Kirtimo ataskaitos turi būti pateiktos po kiekvieno kirtimo, nurodant atliktų darbų apimtį ir atitiktį nustatytoms taisyklėms.
Privačių miškų savininkų atsakomybė
Privačių miškų savininkai turi užtikrinti, kad jų miškai būtų tvarkomi pagal nustatytas taisykles:
- Savininkų pareigos: privačių miškų savininkai turi atlikti miško būklės vertinimą ir parengti tinkamus kirtimo ir atkūrimo planus. Jie privalo laikytis nustatytų kirtimo taisyklių ir užtikrinti, kad miško kirtimo darbai būtų atliekami laikantis visų aplinkosaugos reikalavimų. Savininkai taip pat turi įsipareigoti reguliariai tikrinti savo miškų būklę ir, jei reikia, imtis priemonių miško būklės gerinimui.
- Kirtimo metodų taikymas: savininkai privalo pasirinkti tinkamus kirtimo metodus, atsižvelgdami į miško ekosistemos būklę ir tikslus. Atrankiniai ir ugdomieji kirtimai turi būti atliekami taip, kad būtų išlaikytas miško struktūros ir rūšių įvairovės balansas. Plynieji kirtimai turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų.
- Miško atkūrimo planai: po kirtimo darbų privaloma parengti miško atkūrimo planus, kurie užtikrins, kad miškas bus atkurtas pagal nustatytus reikalavimus. Atkūrimo planai turi apimti medžių sodinimo ir priežiūros darbus, siekiant atkurti miško ekosistemą ir išlaikyti jos biologinę įvairovę. Tai ypač svarbu po plynųjų kirtimų, kad būtų užtikrintas greitas miško atkūrimas ir sumažinta dirvožemio erozijos rizika.
- Baudos už pažeidimus: už taisyklių nesilaikymą privačių miškų savininkams gali būti skiriamos baudos. Tai apima netinkamą kirtimo atliekų tvarkymą, miško atstatymo planų nevykdymą ir kitus pažeidimus, kurie gali turėti neigiamą poveikį miško ekosistemai. Baudos yra skirtos užtikrinti, kad savininkai laikytųsi nustatytų reikalavimų ir prisidėtų prie miškų išsaugojimo bei tvaraus naudojimo.
Miško kirtimas turi būti atliekamas nepažeidžiant biologinės įvairovės ir miško ekosistemų. Miškų kirtimo taisyklės taip pat numato, kad sanitariniai kirtimai gali būti vykdomi tik gavus atitinkamą leidimą ir atlikus sanitarinės būklės vertinimą.
Šie reikalavimai užtikrina, kad miško kirtimas Lietuvoje vyktų tvariai, saugant natūralią aplinką ir biologinę įvairovę. Visada svarbu laikytis nustatytų taisyklių ir procedūrų, siekiant išvengti teisinių sankcijų ir prisidėti prie miškų išsaugojimo ateities kartoms.
